Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos. 2 dalis

Veikalo autorius Juozapas Jaroševičius (Józef Jaroszewicz, 1793–1860) – Vilniaus universiteto profesorius, nuo 1827 m. dėstęs civilinę ir baudžiamąją teisę, diplomatiją ir statistiką, priklausęs Vilniaus laikinajai archeologinei komisijai. Profesorius vertinamas kaip Lietuvos kultūros tyrimų pradininkas, o jo tritomis – kaip pirmas bandymas parašyti Lietuvos kultūros istoriją. Veikalas išleistas Vilniuje 1844–1845 metais, jis pelnytai vadinamas XIX a. Vilniaus ir Lietuvos istorijos, kultūros paveldo paminklu.

Knygoje aprašomas laikotarpis – nuo Lietuvos krikšto iki XVI amžiaus antrosios pusės. Tai krikščionybės įsitvirtinimas krašte, jos reikšmė kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, to meto švietimo plėtra, dvasinė kultūra, žemdirbystė, prekyba, teisėkūra. Knygoje plačiai aprašomos Lietuvos Statutų kūrimo ir priėmimo, 1569 metų Liublino unijos sudarymo aplinkybės. 

„Leidėjo žodyje“ dėkojama  Rasuolei Berenienei už Jaroševičiaus veikalą išvertusio Vytauto Berenio (1963–2013) archyvo surinkimą ir perdavimą Vytauto kurso draugui prof. dr. Arvydui Pacevičiui, kuris jį išsaugojo. Neišlikusius ar verčiant praleistus veikalo fragmentus išvertė Biruta Mikalonienė, Berenio vertimą tikslino Eglė Pacevičienė, Dalykinius komentarus parengė dr. Laima Bucevičiūtė. Taip pat leidėjai dėkingi prof. dr. Irenai Valikonytei ir dr. Adamui Stankevičiui, padėjusiems išsiaiškinti kai kurių istorinių terminų reikšmę, lotyniškus ir rusėniškus teksto fragmentus išvertusioms Irenai Katilienei ir dr. Nadeždai Morozovai (dalis lotyniškų fragmentų pateikiama iš tekste minimų veikalų ankstesnių publikacijų).

Leidinys skirtas istorijos mėgėjams, tyrėjams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija. 

Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.